ieškojimai 5
o Viešpatie, Tu neklausyk mano maldų
juk jos vis tiek bevaisės
beprasmės Tavo neaprėpiamoj esybėj
ir ne humaniškos – žmogaus nemyli
paskendusios pilkų grimasų jūroj rauda
žmogau
praėjęs tiek kelių gal net šimtus takelių
atskirt ir pasirinkti negali tad verkšleni
savo siauroj-plačioj pastogėj platybėje
kampuotoje pažvelgt bijai ir tūnai
ir nejauti kad laikas bėga tik suvoki
kad štai rytoj gal būt ateis toji diena
kuomet sakyti teks sudie kažkam ir
pasišalinti iš šios veiksmų erdvės
pavargusia sugniužusia mintim
ir atspindžiu susvetimėjusiu
***
nenuplauta dėmė