Jei nebūna pavasario, netikiu arktimi. Baigta.
Ir tikriausiai iš vilnos tavieji ledynai ir pūgos.
Aš šiek tiek pastabesnė dabar ir truputį per greitai
Iš delnų laiką lesusį mudu nuo rankų atjunkom.

Tik nereikia... aš netikiu trupmena didelio jausmo,
Kaip šiek tiek besilaukiančios moters nelemta sutikti.
Apie tai, kas esi man, kadaise truputį paklausei,
Aš prasitariau – tu man truputį brangesnis už viską.

Jei jau sukt į skirtingas puses, juk abudu į dešinę
Neturėtume? Jeigu tą patį matai – nesirodo.
Tu truputį buvai – aš truputį buvau... laimingesnė
Ir žinau tik truputį daugiau, nei norėčiau žinoti.

Tu sapnuosies turbūt, o gal kartais sapnuosi. Gal. Kartais
Ir truputį skaudės, kad per greitai, per širdį, per sodriai.
Ilgas garso signalas ir trumpas, tikslus „kaip laikaisi? “,
Trys sekundės tylos... pypt, pypt... truputį gruodis.