Ką daryti tada, kai esi per gili, mano upe?
Jei paviršius ramus mirguliuos netikrais atspindžiais?
Susirinkti tavęs nepajėgsiu glėbiais anei lūpom -
Pasroviui kažin kur nuvilnijo visi bučiniai.
Užkerėjai akis. Iš jų ašaros bėga ir bėga.
Susiliet su tavim? Šitiek metų versmė be krantų.
Net atrišus mazgus neturės siela amžino miego -
Sklidina atmintis, kaip į traukiančią gelmę krentu.
Ak, iš kur tie nuodai? Plaukia mintys it žuvys negyvos.
Tol, kol ieškau kaltės, išplukdai į paviršių drumzles.
Abejoti imu, ar šis potvynis bus ne vėlyvas.
Daug kietos patirties. Ar tu imsies tuos akmenis nešt?
Nustembu kaip staiga nuskaidrėja, sumirga paviršius.
Ne save pamatyt aš norėjau šituos vaizdiniuos.
Man tavy per gilu. Jau seniai tavyje prisigirdžiau.
Ar galėsi po to apie mudviejų meilę meluot?