Mano ilgesys neturi ašarų -
Tai saulės muzika,
Į kurią skrido Ikaras,
Į kurią žiūrėdamas gali apakti.

Tai pati banaliausia saulė,
Besibeldžianti į lango stiklą
Savo aštriais blizgančiais nageliais,
Kad tave pažadintų iš nakties miego.

Mano ilgesys - karavano vadovas,
Begirdantis ištroškusius kupranugarius
Rausvu aušros gėrimu,
Sugebantis apversti žemę,
Pasukti taką į šviesą.
Gal ir aš, kada nors taip mokėsiu?