Kaip aukštai,
Kaip plačiai
Į Lietuvą įaugo
Mano gyvenimo medis!
Į jo juodas
Grublėtas šakas
Sunkūs nutūpė metai.
Į dar liaunas jo šakeles
Smigo negandų verpetai –
Pokario sunkumai.
Medis atlaikė.
Jis atlaikė nuosmūkius,
Pakilimus,
Atlaikė okupaciją,
Tremtį...
   Medis džiaugėsi,
Kai jo pavėsy
Žaidė du gimę vaikai.
Jam buvo lemta liūdėti,
Netekus vieno iš jų...
Medis atlaikė ir tai.
Ir dar girgžda!
Tik neaišku,
Kiek liko jam girgždėti.