Po tavo langu – vasara nuvyto,
Po mano langu – miega aitvarai,
Pabalęs kelias laukia naujo ryto,
Į dangų žvelgia akys – ežerai.

Nusikankino sielos laiko rėmuos,
Alsuoja viskas laukimu žiemos,
Akimirka vėl ilgesiu apsėmus,
Todėl negęsta žiburiai languos.

Vienutėj alkana širdis kankinas,
Už sienos – sužeista kita širdis,
Duris vienatvė amžiams užrakinus,
Kamputy verkia prarasta viltis.

Ant vieno lango – rudeninė ašara,
Ant kito lango – drumzlina šarma,
Kažkur pabėgo išdavikė vasara,
Ją nusivijo stingdanti žiema...