Pabudęs,
Tamsią gūdžią naktį,
Aš pamačiau akis tavas.
Jos pašnibždėjo man į širdį,
Jog negali gyventi
Be manęs.
Ir šypsena paskendo ilgesy,
Su širdgėla miegoti negalėsiu.
Ir ne todėl,
Kad tūkstantąjį kartą
Sapnuos Tave matau,
Bet,
Kad negaliu Tavęs
Dabar ...
Dabar
Savam glėby turėti.
Jausmai,
Pašiaušę kūną,
Išdaigas krečia naktimis.
Nebegaliu ramiai
Daugiau žiūrėti į žvaigždes –
Jos žiuri į mane
Nuo ašarų
Išraudusiomis akimis.
Bandau
Dar vis pagauti sapną,
Bet miegas...
Miegas,
Sprukdamas į krūmus,
Nepaliko man vilčių.
Tik lubos juodai baltos
Pernakt
Užuot saldžių sapnų.
Ir patalas per kietas –
Pūkas pavirtęs akmenimis.
Žvilgsniu
Matuoju vis lubas –
Tie patys keturi kampai.
Tad strykt iš lovos...
Ir žingsniai, žingsniai, žingsniai...
Dabar matuoju kambarį
Skersai ir išilgai.
Žvilgt pro langą –
Ir ten Tavęs nėra,
Tik baltas sniegas
Ir vėjas,
Glamonėjantis pušis.
O, juk,
Norėčiau būti juo –
Gūsis
Ir aš jau
Savo pirštais įsivelčiau
Tau į plaukus
Ir naktimis
Glamonėčiau tik Tave.
Ech, svajos , svajos, svajos...
Nepamatuotos,
Iš širdies gelmių.
O dabar ...
Dabar
Tik bemiegės juodos naktys
Ir žingsniai
Iš kampo į kampus.
Nebėk,
Su šypsena sugrįžk,
Aš pasiilgau Tavo
Meile
Žibančių akių!

Sweetheart Poison
23-02-2011