Pro rūkus, pro žvarbią rudeninę gėlą
Vasara pabėgo, debesėliai rieda,
Nusiminę gailiai apsiašaroja.
Ašaroms nudžiūvus, šnabždasi, kartoja:
- Sprukime į pietus rinkti mandarinų,
Ten dabar saulutė veltui juos dalina.    
Grįšime per patį lapkričio tamsumą,
Iš dangaus paleisim saulių milijoną!
Už įdėtą triūsą, šviesią dovanėlę
Siuntinės vaikučiai mums po šypsenėlę.
Šypsenų vainikais bjaurastį paslėpę,
Lauksime laimingi jau Šventų Kalėdų.