Gal buvo taip, gal ne,
šiandien spėliot nenoriu,
matyt, žiema išeidama
pūgas ir sniego atsargas visas
į „Snoro“ banką pasidėjo.

Ten šaltis augo, plėtėsi, storėjo,
o sienos, „sovietmety“ statytos,
liaunos buvo, eižėjo, braškėjo,
staiga bankrotas – bankas griuvo,
ir turtai padėti pražuvo...
..........................................
Sako, ministrė pažadėjo,
kad šaltį, kaip indėlius kitus,
į „Šiaurės“ banką pervesti suspėjo,
todėl Naujus metus ir Kalėdas,
ne vien tik su grąžintais pinigais,
su snaigėmis sutiksim...
..........................................
„Kalėdos Kalėdos, nesibaigia bėdos.“