Pilkas rudenio lietus
Tik liūdnas mintis pasėja.
Laša rožinis medus
Į arbatą. O Orfėjas

Groja jūroj naktimis.
Į uolas lyg siena bangos.
Putos slysta briaunomis. –
Varsto vėjas jūros langus.

Tik prie židinio ramu
Kai jauki ugnelė traška,
Susimąste mes abu,
Virpčioja žvakelė vaško.

Tyli laikas, o jinai
Nepastebimai išsenka.
Žybsi lango akiniai –
Rytmetis paglosto dangų.