Grubias vyro rankas dar kukuojant gegutei sutiksiu,
Palytės gal delnais, švelniai garbanas mano suvels,
Gal iš sielos suvytusios dar išvilios trumpą viltį,
Bet žarijos sužibs neilgam, suliepsnos ir užges.

Prisišliet negalėsiu tvirtai, nes bus rankos ne tavo,
Ir jei meilei prikels jos – ji bus jau tikrai nebe ta.
Praeities perone tavo meilės gurkšnelį ragavus –
Aš apgauti dabar nebenoriu troškimais savęs.

Tegu bus daug palaimintų žvilgsnių ir rankų,
Lūpų, meilei ir džiaugsmui tvirtai sudėtų.
Tegu ieškantys laimės ilgai nebelaukia –
Tik nėra rankų vyriškų man sutvertų.