Braidžioju mintijoj,
Pasiklydęs tyruos.
Tegu žino Žmonės –
Reikalingas kam toks vyras?

Kai paryčių miego patalai
Svajones buities dulksna užkloja, -
Kai gi nuvertėjęs darbas pinigą daboja, -
Tenežino Jie
Neramumų dvasios.

Sako, pinigai pasaulį valdo..
Kaip ir sąžinę minties.
Sako, Žmogui nebesvarbūs
Neramumai ant širdies...

Tik Tyla.
Upės, kuriomis bridau, - nuseko.
Užrašą aukštai danguj skaitau:
Žmonės daug neteko...