Ar tu matei, kaip galvą padabino pūgos,
kaip šėlo vėpūtiniuose basi vaikai?
Ir grįžo tėvas nuo kūdros nuogas,
mediniuos naščiuos tabalavo kibirai.
Ar išgirdai, o Viešpatie, už ką
už ką vėl matome tokius vaizdus?
Basi, nuogi mažyliai laksto –
tėvo rankoje stikliukas prabangus.

O kas gi juos aprengs visus?

Gal litas vargano senolio
turtingo pono dolerių šimtai.
Aukoja žmonės iš širdies uoliai –
to reikalauja mirštantys basi vaikai.
O tėvas gers, juokas ten aidės,
sustingęs žvilgsnis įsirėš stikle.

Kalėdos, džiaugsmas ir šviesa –
tai palaiminga laikmečio banga.

Aukokit, vargani seneliai,
juk litas – prakilniausia dovana.
Basi, nuogi girtuoklio palikuonys
jums padėkos akelių šypsena...