Pusiau nutapyti paveikslai ir knygos,
kurių nelemta perskaityt iki galo-
iš pradžių guodžia ir gydo,
kol palengva iš proto išvaro.

Nenutilk pasislėpęs laike, nepabėk už suvokimo ribų.
laužant fizikos dėsnius, tamsoje, tavęs pasitikt ateinu.
padėk įkvėpti, kol visi užnuodyti žodžiai
nenugulė plaučiuos it dulkės ir suodžiai.

Kad pasikeistų jau parašytos tragedijos siužetas
kasdien vietas lankau žemėlapy nepažymėtas.
nežinau kaip paaiškinti pasauliui kur išeinu-
aš tik šaltas lietus anapus uždarytų langų.

Vėl trokštu į tamsų Hado vandenį bristi,
grimztant dugnan toj gelmėj pasiklysti.
bet neleidžia užmigt laukiniais vilkais staugiantys vėjai.
tu gyveni per giliai įmigęs, todėl jų niekada negirdėjai.