...pristigo stigmų
                           į save pareit
kad būtų tìkra ligi skausmo –
nors nelengvai
                      ir net negreit
bet visados kada reikės
                           į sielos pulsą
muzikos skaidros
tvinksėjimo prie smilkalų
lyg liečiantis
                    nudrozdinta oda
ir atsigręžiant matymui
kada iš ateities
             randai prisiminimų
tiltą kabantį
       nuo savanoriškos tremties
ne, ne nuties –
jis visą laiką supos
                              tarp bangų
krantai išplaukę tiktai  buvo –
taip regėjos
――――――――――――
stigo ir neišgirdai...