Buvo išdidi Raibutė,
Pasidarė - padiegutė...
Išsibarstė, išsišėrė,
Plunksneles paleido vėjais.
Nuogi sparneliai ir striuka
Nutriušusi jos uodega.

Susitraukus, susisukus
Vaikščioja kaip ligoniukas.
Gaila, negaliu žiūrėti...
Nežinau, kaip jai padėti.
Juk čia pat šalta žiema
O jinai - beveik plika.

Bėgsiu, paprašysiu mamą,
Gal pasiūs jai sarafaną.
Kad nešaltų skiauterėlė -
Gal numegzti kepurėlę,
O nuogus pečius apsiausti
Savo šaliku gražiausiu?

Mama juokiasi: Mažyte,
Taip pasaulis surėdytas.
Savo plunksneles Raiboji
Kaip megztinį sunešiojo.
Senos, retos... Jų negaila,
Iš daigelių auga naujos!

Po kelių savaičių Raibė
Išdidi per kiemą žengia.
Ryškios plunksnos spindi, žėri,
Raibuliuoja uodegėlė.
Skiauterėlė iškelta -
Nebaisi žiema šalta!