-  -  -  -  -  atsiremti
į pūgą,
          tarytum į sieną:
toli nuėjai -
          o vis nematyti
žmogaus anei žiburio,
          anei pavasario -
tik išdavikiškai
          gaudžia dangus...

Bet prisimeni:
          būrė žiniuonė iš delno
tau neramų gyvenimą,
          ilgą kelionę,
meilę: nelauktą,
          todėl - netikėtą...
...ir veidas giedrėja
          nuo tos minties.