Nilo upėje, prie kranto,
Krokodilas žolę kramto.
Mat prisiekė jis seniai
Pagyventi bent dorai.
Pasiilgę laisvės žmonės
Džiaugiasi gamtos malonėm.
O visokie padarai
Striksi per vilnis žvaliai.
Į grakščių gazelių būrį
Krokodilas pasižiūri,
Neria gilumon toliausiai
Ir užmiega kuo ramiausiai.
Bet atklydo čia beždžionės,
Klykia, vaiposi, kvatojas,
Kad vargšelio krokodilo
Visi dantys jau sudilo.
Pyktelėjo vegetaras,
Per šnerves išleido garą,
Šmaukši uodega ir bando
Išvaikyt klykuolių bandą.
Ką bedarė, nepadėjo.
Garsiai dantys sučeksėjo,
Ir viena drąsi puikuolė
Žvėriui į nasrus papuolė.
Nuo to laiko krokodilas
Vėl senoviškai maitinas.