jau nebeieškau nieko
viską jau turiu
debesį
         ir horizontą
                        toliuos
išlijo lietūs rudenio stoty
drobėje išplovė mintį
spalvą

dabar po polaidžio žvaigžde
pro atvirą į nieką
langą
matau save
                 tu išeini?
-
o man taip skaudžiai
bręsta dangūs