Sugrįžusių Žemė sapnais nupėduota –
Nėra čia nei medžių, žolės,
Tik akmenys mėtos – parduota, parduota.
Parduota... Ir kitas nelies.

Nebent nusipirks akimis dangaus skliauto
Ir oro truputį, lietaus.
Net vėją už grašį tarpupirščiais gaudo,
Bet tai juk ne tau, juk ne tau...

Čia nieks nepaklys, nes pasirenka taką,
Į taktą dainuoja dainas
Ir žodžių daugiau negu reikia nesako,
Vien gestais parodo – gana.

O tau ne gana, kiek turi – neužtenka,
Nes noris beribės erdvės
Ir saulę paliest, kad nudegtumei ranką,
Ir ledą, kol skausmas atvės.

Tau reikia pakilti, nukristi ir keltis,
Aprėpti daugiau nei kiti...
...................................................................

Tikiu, jog bent kartą pražysta papartis –
Tai kas, jog trumpiausioj nakty.