Vakaras atslinko tyliai.
Angelas ant stalo,
mėtų arbata.
Tik balsas purpurinis
iš jaudulio – prikimęs,
vis atkartoja ilgesį
–
erdvėj.

Nuklysta mintys vėlei,
liečia stygą,
tėviškės šermukšnį pakelėj.
Ten ežeras,
valtelė,
moteris – it lyra...
–
brangiausi žodžiai Lietuvai -
dainoj.