Jausmai tarsi upė –
               per akmenį,
                     žuvį,
Per lieptą ir
               krūtį
             banga pasilieja.

Ir pildosi dangūs
               ne beržo
                   ašarom,
Virpančiais dūžiais.
        bet sprogsta
             snieguolėm.

Paryčiui
širdis laukimais
          nušvinta.