Kai suskaldau būtį
Kurios nesuprantu
Kurią tiktai truputį
Kartais pajaučiu

Visas aš suskylu
Jei visas aš buvau
Jei savęs nebyliai
Dalim neišbarsčiau

Stoviu kur stovėjau
Geltoni krantai
Debesuoti vėjai
Švyturių delnai

Bet jau kvapas kitas
Kitas girgždesys
Šviečia nebe šitas
Aiškus švyturys

Rūko miglos naujos
Niekad nematytos
Ar tai Dievo kraujas
Ar tik švinta rytas

Kai suskaldžiau būtį
Pabudau valtelėj
Be irklo ir mažučio
Kompaso kišenėj

Pagelto baltas krantas
Vėjas apsiniaukė
Glostė mano plaukus
Švyturio šviesa

Tamsą saulė vijo
Kvietė į save
O aplinkui lijo
Lijo būtyje

Kai suskaldai būtį
Lieka tik lipdyti
Lieka tiktai kurti
Ir save išlyti