Iš dienoraščio

akių brūkšniai
sublizgo nosies spuogas
ir veidas toks skanus
bučiuočiau gurkšniais godžiai
viliočiau nebūtais
burtažodžiais
išbėgčiau pasitikti
nes tu prie durų jau
jau žingsniai gnybia
galva į pertvarą
orumo trankos
tik lūpos tinsta
apgaubtos geismu
prakeiktas padorumas
jas nušauna

o kambary
sudrėkę
sąsiuvinio
kampai –
dienoraštinio
Nuodai