Rodas, kad gyvenu paskutinį dienų
tarp padevėtų gyvenimų krūvas.
Žaidžiu laimingų šeimų viena
ir laukiu, gal atneši man kavas.

Rodas, kad gyvenu paskutinį dienų
(ale, gi rojus tai toli na manįs...)
Narėč gaut laimingų akimirkų da vienų,
tik nežinau kų prašyt-Visagalį ar tavįs.

Rodas, kad gyvenu paskutinį dienų,
netikiu meila ir tavim, nes tu kaip siena...
Šitas atodūsis suspynįs su rudenia mirtim,
su baltapūkes žemas ataitim.

Rodas, kad gyvenu paskutinį dienų.
Nežinau, kaip raiks iškintėt šaltų žiemų,
kai,,mana artimas bankas,, bankrutava,
e pensija minimali mana ir tava...