Be balso tada pasakei –
Tiesiog akimis pažadėjai
Ir leidos ant sniego drugiai,
Prisiglaudė topoliuos vėjai.

Išnyko tarp tavo delnų
Nakties surambėjusios raukšlės,
Iš tolių – akių mėlynų –
Išsinešė jaudulį paukščiai.

Ir skridom su jais link dangaus –
Į debesį minkštą panėrėm.
Tik pirštas prie lūpų – neklausk
Kam atveria žiedlapius gėlės,

Neklausk niekada, niekada –
Ko verkia lietus, šypsos saulė.
Jauti – kada mudu greta
Atsiveria kitas pasaulis?

Nėra čia juodų ar baltų,
Ir šalto nėra, nėra šilto...
........................................................

Nuo vartų šiąnakt atvertų
Tįs kaspinas kelio it šilkas...