Ir būna dienų,
kai mano paukšteliams išsukinėjami kakliukai,
o žuvies ašakėlės įstringa gerklėn ir
plėšdamos audinius
vis primena apie
savo kelio ieškojimą.
Dažnai galvoju,
ar žmonės kankinasi,
kai sielą pypkės dūmais paleidžia rūkan?
Ar jaučia kačių liežuvėlius smilkiniais
apie dieną nakty numirusią?
„Apie visas tas dienas, kai smegenų kapiliarai išpampsta, lyg tyčia priversdami mąstyti“
Dieve Dieve,
Ar nuodėmė prašyti
dar didesnių proto užtemimų?