pilkoj erdvėj
baltas nelyg gulbė
šunėkas
plauko

seniai suvytusioj žolėj
stovi iki kelių įsibridęs
nelyg upėj
arklys
pavargęs ar žinantis
jo kontūrai gerai dera
padūmavusiame
lapkričio peizaže

man gražus
tas padūmavęs
lapkričio peizažas
ta surūdijusi vandens cisterna
ta pakrypus troba
su žaliom gonkelėm
ir baltais langeliais
ir ta močiutė
su margais kalakutais
man labai gražus
tas miglotas lapkričio tolis