Ar dabar naktis?
Plaukiu jūroje, pavirtusi
į didelę žuvį, plaukiu pirmyn.

Man visai nesinori plaukti,
nes žinau – mane gaudo,
mane gaudo tinklais žvejai.
Baisiausia – tinklais.
Lengva pakliūti į juos,
bet aš plaukiu.
Juk mano toks gyvenimas – plaukti.

O štai ir žvejai, nematau jų, bet jaučiu.
Tikrai nelįsiu į juos. Noriu gyventi.

Plaukiu, reikia pasiekti
švarų vandenį.
Juk negali užtverti visos jūros!

Tegul plaukia mažosios žuvelės,
joms nieko, jos praplauks, nepagaus jų.
Man negalima.

Plaukiu tolyn į priešingą pusę.
Ten man visai nereikia, bet aš noriu gyventi.
Sunku.

Kyla saulė, paliečia mane savo spinduliu
ir aš prabundu.
Gerai, kad čia tik sapnas...

Tokia pavargusi, nieko nenoriu.
Užmerkiu akis ir vėl plaukiu.
Matau tinklą ir plaukiu...