Kartais spengia tyla nustuksenančių žingsnių skambumais -
Ji net šneka garsiais ir visai nelauktais sakiniais.
Aš seniai nusivylus ir netikiu žodiniu kūnu,
Kuris slepias klastingai  po milo storais audiniais.
Tegul tvyro tyloj iškalbingas vienatvės orumas –
Šitą rudenį mudvi ilgai snūduriuojam rytais,
Kad  net kartais garuoju arbatiniu santaikos dūmu,
Bet  taip noris, kad mudvi  aplankytų paklydę laiškai.