Suplasnojęs juodais sparnais
nusileidžia vakaras.

                               Mėnulio
                       skruostus glosto
                    debesys, o jis sau lėtai
                  plaukia per žvaigždynų jūrą.
                  Pro debesų tinklus žvilgčioja
                   į mus, nutaikęs pilnaties strė-
                    les į veidus. Šypsosi. Klau-
                       sosi, kaip dainuoja
                          dvi mylinčios
                               širdys.

Praveriu langą. Nakties
pri-         si-            lie-
ti-           mas         dar
la-          biau         ap-
svai-       gi-           na,
dar         gi-           liau
pa-         nar-       dina
į nakties jausmų tinklus.




                


jjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjjj