Ak raidės raidės, išdykusios mergiotės,
Slėpynių žaidžiate su manimi,
Taip nekaltais veidais žody sustoję, rodos,
Akis nuleisk, pradings lyg vandeny.

Kita, žiūrėk, tai nosinę pamiršta,
Paspirs kablelį nuo savęs toliau,
Trečia - tarsi vapsva dėl brūkšnio niršta,
Matai, be brūkšnio jai kur kas gražiau.

Tu parašai., kruopščiai surankioji po vieną,
Vėliau statai eilutėm į gretas,
Balsu skaitai, pažadini kiekvieną,
Lyg žvelgtumei į skambančias natas.

Džiaugiesi, kad gerai, ramiai eini miegoti,
Ryte žiūri – iš darbo to niekai,
Eilutės trūkčioja, žodžiai retoki,
Raidžių raidelių likę per mažai.

Išlakstė pabiros, kaip avys po ganyklą,
Atsidūsti, nespėji paskui jas,
Jauti, kaip orūs moderatoriai supyksta,
Kad vėl prašai paskolint nors kelias.