Grįžtu kelis žingsnius atgal,
Pabučiuoju mintis
Ir nusvyra rankos žemyn.
Kaip galėjau tada. Kaip dabar vėl galiu?

Grįžtu atbulom visą amžių,
Horizontu einu.
Nes ten – dešimt saulių
Tikrosios – nėra tarp jų.

Tolyn niekas neina –
Sustoja pusiaukelėj, kai jaučias gerai.
Ir tik akmenis beria
Į šulinį jau išgerto vandens.

Atgal bijojau žiūrėti –
Dar prieš praeitį buvo geriau.
Taip ilgai JIS nespėja pavyti –
Dabarty užstrigau.

Sėdžiu aš, o keliauju basa,
Skrendu – bet vanduo mano saujoj.
Tas sekmadienis. Taip vėlai vakare.
Aš lieku ten, kur saulė viena.