Svetimi

Apsimestinė šypsena
Užmaskuoja kruvinas akis.
O žodžiai neišsakyti širdyje
It šiukšlės kaupiasi krūtinėj.

Jau melo užsiūta burna
Neišgali kalbėti,
O netyčia užmiršta tiesa
Seniai supuvo gerklėje.

Nebylios akys tyliai verkia,
Tu pažvelgi – šypsaus.
Suprantu – meluoju
Ir sąžinės kartėlį nuryju.

Kraujas taškosi ant sienų –
Nematai, nes apakai.
Tavas akis aš šitiek laiko
Melo adata badžiau.

Susikaupęs sąvartynas
Nudusint baigia visiškai.
Kaip ilgai dar melo siena
Vers mus jaustis svetimais?
simfonija