Lėtai gęsta dangus

Lėtai gęsta rugsėjo dangus.
Ir vanduo ežere jau užsnūdo.
Vėsta vakaras. Vėjas tingus.
Taip toli nuo visų. Tiktai mudu.

Į verandą išnešiu žvakes.
Tegul dega, ramybę sūpuoja.
Tegul degs ir per naktį neges.
Aš džiaugiuosi artumu tavuoju.

Snaudžia žuvys ramiai gelmėje,
Žvaigždės plaukia pro ežero dugną.
Aš laiminga. Ir tai manyje
Tarsi atgarsis gaudžiančio būgno.

Aš myliu, aš myliu, vėl myliu!
Plaukia laikas nakty, nesustoja.
Tave vieną pasauly turiu.
Te ugnis mūs jausmus išrasoja.

Iš toli plaukia ryto garsai,
Skverbias saulės kraštelis paraudęs.
Aš, gal būt, kaip ir tu, atradau
Tuos jausmus, kurie taip giliai snaudė.
spika