Nematomi šešėliai slenka pro atvirą it niša drobę.
Banga pakilusi užlieja teptuko šnabždesį – svajonę.
Tik liūdnos akys žvelgia, rymo, ne tūkstantį į priekį metų.
Spalva oranžinė išbluko ant veido grimo – laiko tako.

Galva pasvirusi į priekį kitų minčių jau nefiksuoja,
Tik debesys prošal prabėga trapiais šešėliais - -
                                                     drobėje – Madona