Nusibodo grįžimas – šią naktį staiga pajutau,
Kad mačiau siluetus, kurie nusisukę stebėjo.
Štai  ir vėl girdi jie, kaip nedrąsiai kalbu tiktai sau,
Kaip prakeikiu tą taką pro byrančią lapais alėją.
Jau dešimtas grįžimas – o namas vis tiek nebylus,
Tiktai cypia pelė, negyvai aptaškydama spąstus,
Tiktai mažas svirplys visada pasiilgęs manęs
O vis tiek netikėtai išvydęs -  keistai  nusigąsta.
Po visų tų laiškų, iš visų išdrabstytų dainų
Susikūriau  melodiją, kuri iš tiesų  nepavykus:
Gal todėl  kaip vaiduoklis į kapinės – vis sugrįžtu
Ir  naiviausiai tikiu, kad išeisiu visam vieną sykį.