Mansarda
Kiek likimų trokšta prasmės.
Jokie karavanai nepritemps
Vanilijos nei pipirų jų kasdienybei paskaninti.
O bohema!
Dygi tavo pirmadienio barzda
Drasko man sielą.
Žiežirbasparniai drugiai plaka akis,
Ant veido ardo voratinklį.
Žiežirbos už blakstienų
Lig nusiviliant vėl,
Ar vienodi vienodi rytai lange,
Gęstant meilei.