I skyrius

Vamzdis

Ji pašoko lovoje. Buvo išpilta prakaito ir garsiai šnopavo. Juodi plaukai buvo sulipę, o juodos akys nuvargusios. Mergina apsidairė. Kambarys kaip visada - švaru, viskas tvarkingai sudėta... Mirtina tyla. Tik jos šnopavimas buvo girdėti. Mergina atsigulė ir po kelių minučių vėl užmigo. Šiam žingsniui jai reikėjo labai daug drąsos.
... ji slydo ilgu uždaru tuneliu. Jis kadaise, matyt, buvo permatomas, bet dabar - viskas apsamanojęs, drėgnas... Kai kur pro purvą prasismelkė vargani saulės spinduliai. Mergina žinojo, kad daro labai didelį žygdarbį. Bet... bet tai jos nei kiek neguodė. Ji juk mirs, o iš Mirusiųjų Pasaulio dar niekam nepavyko išeiti, nors ji net nemanė, kad kas nors bandė pabėgti... Tačiau ji, Mirties dukra Miu, tikrai nepasiduos - ji bandys tol, kol visai susens ir nebegalės pajudėti iš Mirties krėslo... Mama jai prižadėjo, kad Mirusiųjų Pasaulyje jai nieko netrūks, bet Miu tuo abejojo. Mirties ji beveik nepažinojo - matė ją tik per savo sapnus... O kiek ji prisikentėjo dėl savo mamos... Visi vaikai mokykloj tik ir zuidavo aplink ją - kur tavo mama, kas ji tokia, kur gyvena, kodėl ji ne su tavim, ar ji gyva... O Miu tiesiog turėdavo meluoti, kad jos mama mirus arba išvažiavus, arba - tiesiog paliko. Parėjus namo ji vis galvodavo, kodėl būtent ji turėjo būti Mirties dukra? Ir galų gale - jei ji Mirties dukra, tai kodėl ji neturi kokių nors ypatingų galių?.. Tai jai labiausiai neduodavo ramybės. Ji juk ypatinga, Mirtis daugiau palikuonių Žemėjė neturi, taigi jos dukra TURI turėti galių... bet ne... Ji NIEKO neturi... Ir tai ją piktino.
Miu krestelėjo - tunelyje, ne greičiau - vamzdyje, pasitaikė iškilimas... Ji lėkė vis greičiau ir greičiau. O Miu jau įsivaizdavo Mirusiųjų Pasaulį - tamsu, baugu, visur šliaužioja zombiai, vietoj gražių namų stovi suklypusios lūšnos...
Įdomu, ko iš jos nori Mirtis?.. Turbūt pagalbos - visuose filmuose ir knygose taip būna. Kas nors neypatingas ką nors sužino ir tuomet išgelbėja pasaulį savo ypatingomis galiomis, kurias kas nors atskleidžia - atskleidimo kaltininkas dažniausiai būna įniršis... Tik bėda ta, kad Miu buvo šimtus kartų įniršusi, bet nieko neatsitiko...
Staiga merginą apakino saulės spindulių pliūpsnis.