penktadienį
atkužda mažas svirplys
ir į ausį
lyg pašto dėžutę
įmeta viltį
atsitūpia jaukiai
ant durų skambučio
žiūrėti
savaitgalio

šeštadienio saulė
lyg šaškių lentoj
šokinėja
botago
kūliavirsčiais
veja į mugę

sekmadienis tuščias
it palto rankovė
kvepiančios rankos
šešėlyje zvimbina stiklą
ir pila vyno likutį
ant laiptų

pirmadienio
žingsniai mono
ant podiumo

antradienis veliasi
savo bodėjimais
būt savimi
ir kitais

trečiadienį
trapūs plaštakės sparnai
kilsteli virš paprastumo
ir nepaleidžia
laužams ir tamtamams
artėjant

ketvirtadienio lango stiklu
pienas liejasi
nieko pro jį nematyti