Prieššventinis
Nebetark mano vardo balsu, jis toksai ne saugus tavo lūpose,
kad bijau ir praeivių, ir skersvėjų. Susimilk, nesiimk režisuot
mano monospektaklio. Nesu visa gebanti. Šiandien nesugebu
suvaidint bobų vasaros. Merdi ji. Neprikelt. Neturiu tiek drąsos,
tik remiu tavo dangų delnais. Kol gyva – ne ilgiau negu meldžiamės,
amžinai – iki sekančio ryto. Regis, aušta ir regis, užgrius
jei ne šventės, tai pelenai. Kaip dabar visa tai neišvengiama,
kaip nyku, tartum viešpats prasitarė (tik ne mums), kad prisimena mus,
bet tiktai ne ilgiau negu snigs. Ištylėk rečitalį adventinį
gruodžio salėms, o aš apsimesiu, kad išmokau pernakt subrandint
jauną vyną (jei kartais pristigs) ir kažko nebuvimą. Jei lemta mums
nebebūt, visos kompasų ašys teužlūžta ties šiaurės kryptim.