Lemtis įspyrė man į koją
Iš to skausmo parklupau.
Nesijuokit, nejuokinga
Skaudžiai spyrė, net verkiau.

Atsikėliau nusigandus,
Leidaus bėgti maratoną –
Mažum nepavysi...
Nepasisekė, nes pavijai.

Vėl įspyrei,
Bet kentėjau.
Šlubavau –
Bėgt nebegalėjau.

Tyliai stipenau –
Neišgirsi – pamanau.
Bet jaučiu –
Ir vėl tu spyrei.

Nu šį kartą supykau
Ir į akį jai trenkiau.
Po paraliais – pasakiau –
Nebespardysi daugiau.