Šviesa tavajame lange negęsta.
Tu nemiegi - aš tai gerai žinau.
Sunku panešt nusivylimo naštą,
Surasti išeitį. Aš ją – radau.

Žvaigžde nukrisiu vėl į tavo delną,
Nuplausiu kojas tau rasos lašais,
Viltim įkopsiu į likimo kalną
Ir vysiu liūdesį, kol jis išeis.

Tada iš naujo dar mylėt bandysiu,
Jei tuo tikėsiu – man tikrai pavyks.
Daug kartų kilsiu ir iš naujo krisiu,
Tačiau tik meilė jau mane valdys.