Koks keistas mano vardas, dar keisčiau,
                              kad jis man duotas,
Kai saulė krypsta iš rytų į vakarus,
Sukyla mintys – kartais baltos, kartais juodos
Arba per vidurį. Į pasalą

Išsiruošia laukiniai žvėrys –
Rinktinė negrabių pabaisų –
Ir pasirodo, jog ištvėrus
Tai visa, dar nereiškia, kad jau baigsis,

Tad lieka tik stebėti ir stebėtis,
Kad kuo esi ir kuo esi vardu
Tai nesutampa ar sutampa taip, kur dėtis
Neieškau vietos, bet dažniausiai surandu.