Dangus -
vienodai tolimas,
vienodai artimas
pakelės smilgai             
ir varpinės bokštui.

Atminties veidrodyje -
Amžinybės sodai:
Įkalintas šauksmas,
Ieškojimo kančia,
O kelrodė -  
Vien žodžiai.
Tarsi dangaus klajūnas,
Besiblaškantis nakčia.
Tarsi apsvaigusių būtim
Ievų pokštas.
Man pajauta būties
Žodžiuose užtrokšta,
Nes būtis - vien žaliava
Pasaulį keičiant,
Užgožiant Tvėrėjo
Siekį ir didybę.
Klaida Tvėrėjo
Leidusio savivalę beribę,
Bet tai tik apgaulingas
Laisvės gurkšnis
Prieš pokštelint
Nemaldomam jungikliui.
Laikinume karščiuojančiam
Erškėčiui.