Scenarijaus vingriuose (11)

SCENA XI
    
         Šurmuliuoja Helovino sambūris - ten, šen ir visur. Apstu persirengėlių. Ir jie dažniausiai „ pažįstami“ – ne tik esantys ir buvę  visokios veiklos Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinomi veikėjai. Persirengėliais vaikšto šventieji, pragaro įžymybės. Žodžiu, tai šioks toks šaržuotas gyvenimo atspindys su jo Istorija ir istorijomis.

VIDINIS: Čia ne prieš gerą. Ne, ne. Ne prieš gerą. Ar karas, ar maras, ar dar kas. Galbūt pasaulio pabaiga. Iš kur tiek? Kas tokią galybę sunešė? Juk kad taip būtų, irgi reikia galybės. Reikia dangaus valios.
PELĖDA: Arba peklos. Netgi panašiau, kad ši galybė iš ten. Bet gal verta pagalvoti, kad ji atsiradus bendru sutarimu. Taip sakau todėl, kad, pavyzdžiui, nei tavęs, nei savęs negaliu priskirti pragaro personoms.
VIDINIS  Atėjai čia irgi persirengėliu. Esą, pabūsiu Vidiniu, pasišaipysiu.
PELĖDA  Kodėl – pasišaipysiu? Maniau, suteiksiu linksmą  malonumą. Pirmiausia, žinoma, tau, nes nemanau, kad  būtumei suvokęs, kas po Vidinio garderobu slepiasi. Tai būtų buvę linksmas komplimentas mano bičiuliui...
VIDINIS  Taip, taip, pasak tavęs - vietinės  reikšmės poetui. (patylėjęs) Bet tai ne pabaiga. Sakyk, ar Trys karaliai irgi priskiriami 6ventųjų kohortai?  Matai? Jie man įtartinai tikri.
PELĖDA  Visi persirengėliai čia įtartinai tikri. Ir Kandžius, ir Šventoji, ir tikriausiai Jonas iš Griškabūdžio. Jeigu pamatysi vaiduoklį su armonika, beveik neabejok, kad tai jis.
VIDINIS  Beveik...  
PERSIRENGĖLIS  Nėra Jono. Ir nebus. Ne jo kaltė, kad taip.  
PELĖDA. O! Jūsų gera klausa. Kas Jūs?
PERSIRENGĖLIS Gera  - negera, bet girdėti man reikia, ponai Pelėda ir Vidini. Kam šventė, o man ir mano kolegoms- kruvinas darbas. Jauti, žinai, kad visas nusikaltėlių pasaulis šitame maskarade, bet būk gudrus ir įspėk, kokį velnią ar angelą kas imituoja. Kad ir tuos tris karalius. O Jonas iš Griškabūdžio užblokuotas.
VIDINIS  Užblokuotas ? Ką reiškia - užblokuotas.
PERSIRENGĖLIS Tai reiškia, kad jis aptvertas savo kiemu. Bet tai  smulki žuvytė, palyginus su stambiomis žuvimis, kurios prisidengusios  karnavaline maskuote.
VIDINIS  Jeigu tai ne melas, mums netikėtą naujieną pasakėte. Ačiū.
PERSIRENGĖLI  Ne, tai ne melas. (atsigręžęs į saviškius). Sakau, gal padovanokime  šitiems ponam po moliūgą. Antraip,  neatrodo, kad jie šventę pajaus. Tai karietos vežėjas Pelėda ir vietinės reikšmės poetas  Vidinis.
PELĖDA  Buvęs karietos vežėjas.
PERSIRENGĖLIS. Taip. Bet esu ja keliavęs.
PELĖDA  Irgi kaip seklys? Kaip dabar?
PERSIORENGĖLIS  Profesijomis nesimėtau. Bet dabar labiau rūpi kiti reikalai. ( į Vidinį) Ponas Vidini, paklausykite , ar aš teisingai deklamuoju.

Jau šypteli šviesa.
Kažkas ateina tyliai,
Net išgirsti, kaip prakalba – esą,
Valstybę paukščiams išperėt sunku,
O juo labiau, kai ji slapta.
Kai reikia atsargiai išvengti
Bijantis, kad ir nedaug iš tų,
Kuriems, kaip Dievo duota,
Taip yra, taip bus.

Ir vis dėlto jau per vėlu neleisti
Mintims pakrikt po smegenis kaip erdvę –
Vieniems tai – kliedesys,
Kitiems – kažkas iš idioto raštų,
Tretieji irgi nežinia ką rašo,
Bet tirpsta pamažu ledai,
Įgūžus į mintis idėjai aukštai -
Jau tvinsta į  materiją dvasia,
Kažkas nebūto iki šiol.

Na kaip?
VIDINIS. Iki Laimono Noreikos jums dar toli. Deklamuojate ne kaip, bet tekstas tikslus. Net su skyrybos ženklais.
PERSIRENGĖLIS  O! Tai šaunus mano darbo įvertinimas – „ bet tekstas tikslus. Net su skyrybos ženklais“. Ačiū. O va iš šventės tikėjausi daugiau.

O gulbe! o balta!
Tave  net jau sapne matau.
Ir gulbiną  šalia.
O  paukščiai laisvės, meilės ir tiesos,
Iš kur ir kaip  galėjom sužinoti -
Ateis diena,
Kai jau ne Dievo žodyje, o paukščių lizduose
Žmogus suvoks valstybę savyje.

Jau šypteli šviesa.
Kažkas ateina tyliai.
Jei tu čia, Ašašai,
Tai kas dar su tavim?
Kokia dvasiai taip patikliai į širdį suokia?
Po mano žodį plauko debesys arti - toli
Ir kaip dienoj
Ryte pakilusi žvaigždė
Į rasą susigėrus suspindi.

VIDINIS  Ar norite, kad  aš jus kaip seklio profesijos specialistą pagirčiau? Bet aš jau taip padariau.
PERSIRENGELIS  Deja, šiandien ir pats sau gero žodžio negaliu pasakyti. Buvau įsitikinęs, kad šioje Helovino šventėje pamatysiu gulbę ir gulbiną.
VIDINIS  Betgi šventė nepasibaigusi.
PERSIRENGĖLIS Taip, šventė  nepasibaigusi. Ir gali būti, kad dar ir  gulbę su gulbinu pamatysiu, bet tai jau bus  ne tai , ko tikėjausi. Maniau, kad trupučiuką papurčius iš po jų apdaro iškris Vidinis ir Pelėda. Taigi, mano įžvalgas nusinešė ant uodegos šunelis.
PELĖDA Todėl ir jūs, pone, taip arti šalia mudviejų, kad kiekvienas žodį girdite. Tiesa?
PERSIRENGĖLIS  Jūs protingi žmonės. Abu protingi. Senatvė, bet dar judate ir gerai, bet negerai, kad priverčiate judėti ir tuos, kurie privalo žinoti, kodėl taip darote.
VIDINIS. Bet, pone, kodėl mudu su Pelėda turėtume būti gulbe ir gulbinu.
PERSIRENGĖLIS. Todėl arti ir esame, kad sužinotume. Bet kad taip galėjo būti, abejoti netenka.

      Ateina du persirengėliai, atsinešdami po moliūgą, kuriuose išpjaustyti  gulbės ir gulbino atvaizdai. Sustoja abipus  kalbančiojo.

PERSIRENGĖLIS. Čia jums. Gulbė  – vietinės reikšmės poetui, o gulbinas- buvusiam karietos  vežėjui. Prašom nesispyrioti. Mums irgi norisi,  kad šventė jums būtų gera. Beje, Pelėda, gal jau jums  nereikalinga Vidinio maskaradinė apranga?
PELĖDA. Atsiprašau, bet aš ne toks dosnus. Kas mano – mano. Atminimui pasaugosiu.
PERSIRENGĖLIS. Žinoma, žinoma. Jūs ją pasilaikykite, tačiau būtų mielas, gavus ją. Gal dar šiandien persirengčiau šitokia jo oda. Na, tai iki kito susitikimo. Neskubėkite senti.

                           Neskubėdamas nueina su keletu kitų.

PELĖDA  Vidini, supratai? Saugumas...
DAR VIENAS PERSIRENGĖLIS  Atsarga gėdos nedaro. Būkite, ponai, budresni.  Manau, kad mes dar ne kartą  susitiksime. Ir nebūtinai šventėse. Gero apetito...
Pelėda