Tu nukritai į mano šaukštą –
Nealkanas buvau, todėl nevalgiau,
Sutrikęs pažvelgiau iš aukšto
Ir vis galvojau: gal gi... gal gi...

Truputį druskos, dar pipirų,
Šiek tiek pavirt (minkštesnė būtum),
Pro mikserį (daryčiau tyrę)
Ir ką gali žinot – gal mudu

Turėdami bendrų idėjų...

Ir visgi aš nenusidėjau –
Nealkanas buvau – nevalgiau.

Ruošiaus vakarieniaut – o, varge! –

Ir vėl kritai į mano šaukštą.
Dabar žvelgiau jau ne iš aukšto –
Panagrinėjau iš arčiau –
Deserto tokio nemačiau!