Vaikystės melancholija
Godžiai rijau
šiltus
akmenukus nuo kelio
kad nenuneštų
vėjas
ant rudeninių lapų
galvą pasidėjau
lijo
dar visai iš giedro
dangaus
sunkiais lašais
iš lietvamzdžių tekėjo
dienomis
skendau
ledinio rūko
pataluos
drebėjau
akis įsmeigusi vidun
dūlėjau.