Jauna plasnojau
                       margu drugeliu,
                                               O jis vis gaudė
                                                 meilės tinkleliu.
                                                   Ir buvo taip likimo
                                                     mudviem duota:
                                                     Buvau ir sugauta,
                                                     ir sužieduota.
                                                     Palaužtu sparneliu
                                                   seniai plakuos,
                                                 Tačiau nelaukiau,
                                               kas mane vaduos...
Nors gelbėt atsirastų savanorių, Bet keista,
aš
pa
ti
iš
trū
kt
ne
no
riu.