Ant zeliko...

„Sustipau!“ – dejuoja vėjas,
Kiba jau žiema atėjo.
Ir man šalta – netrivoju,
Mausiu pančekas ant kojų,
Į mašiną malkas krausiu,
Švėbeliu per pučkę brauksiu,
Suliepsnos jauki ugnelė...
Še, ir katinas ant kelių.
Abu ant zeliko susėdę,
Išprakaitavę, nusirėdę...

Šiluma kaip šnapsas veikia –
Jau ir pančekų nereikia!
atkaklioji